Uždaryti
Bulgarai
Atskira Bulgarijos istorija prasidėjo 632 m., įkūrus Senąją Didžiąją Bulgariją, kuri užėmė plotą nuo Azovo jūros rytų iki Dunojaus upės krantų. Kol Senoji Didžioji Bulgarija skilo dėl kazarų ekspansijos iš rytų, bulgarų vadas Asparuh įžengė per Dunojaus pietus į dabartinės Bulgarijos teritoriją ir sutriuškino Bizantijos imperijos armiją. 680/681 m. Rytų Romos imperatorius buvo priverstas pasirašyti taikos sutartį, pripažįstant Pirmąją Bulgarijos imperiją kaip nepriklausomą valstybę, įsikūrusią nukariautose Bizantijos žemėse su savo vietine slavų populiacija. Įsikūrusi etniškai, kultūriškai ir lingvistiškai skirtingame Balkanų pusiasalio viduryje, Bulgarija patyrė daug istorinių pasikeitimų ir įkūrė imperiją tarp Juodosios, Egėjo ir Adrijos jūrų pakrančių. Pirmoji ir Antroji Bulgarijos imperijos buvo slavų Europos kultūros centrai, bet šalyje dominavo užsienio valstybės, Bizantijos Imperija (1018-1185) ir Osmanų Imperija (1422-1878).
Tautos karys: Tangra dvasininkas
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau aukso.
- 10% pigesni šauliai.
- Galimybė gydyti karius mūšio lauke, kai jų yra bent 150 (kitoms tautoms - 200).
Uždaryti
Frankai
Frankai buvo viena iš keleto vakarų germanų genčių federacijų. Pirmą kartą kaip Franci paminėti III a. antrosios pusės romėnų šaltiniuose. Genčių federaciją sudarė germanų gentys: salijai, sugambri, chamavi, tencteri, chattuarii, bructeri, usipetes, ampsivarii, chatti. Jie atkeliavo į vėlyvąją Romos imperiją iš dabartinės vidurio Vokietijos ir apsigyveno Galijoje, kur buvo priimti kaip federatai (foederati) ir įkūrė karalystę teritorijoje, apimančioje didžiąją dalį dabartinės Prancūzijos ir vakarinę Vokietijos dalį (Frankonija, Reino žemė, Hesenas). 486 m. Chlodvigas, frankų saliečių vadas, nugalėjo Sigarijų (Sygarius) Suasono (Soissons) mūšyje ir užvaldė visą šiaurinę ir centrinę Galiją. Chlodvigas taip pat įamžino virtinę pergalių prieš kitas germanų gentis, pvz.: alemanus Tolbiako mūšyje. 496 m. jis priėmė krikščionybę. Tai suteikė jam teisėtumą ir galią jo krikščioniams pavaldiniams ir bažnyčios aramą prieš vizigotus. Jis nugalėjo Alariką II Vouillé mūšyje 507 m. ir okupavo Akvitaniją (ir Tulūzą). Gotai persikėlė į Toledą dabartinėje Ispanijoje. Chlodvigas padarė Paryžių karalystės sostine ir įkūrė Merovingų dinastiją, bet po jo mirties karalystė iširo. Jo įpėdiniai pasidalino valstybę, taip atsirado keturios karalystės: Paryžiaus, Orleano, Suasono ir Reimso. Kai Austrazijos rūmų valdytojas Pepinas iš Herstalio nugalėjo savo priešininką iš Neustrijos Tertry mūšyje, Merovingai prarado valdžią savo rūmų valdytojams. Herstalio šeima tapo Karolingų dinastija. Tuo metu musulmonai užkariavo Ispaniją ir kėlė grėsmę frankų karalystei. Kunigaikštis Odonas Didysis nugalėjo pagrindines įsiveržusias pajėgas 721 m. prie Tulūzos, bet nesugebėjo atmušti antpuolio 732 m. Karolis Martelis nugalėjo musulmonus Puatjė mūšyje ir pelnė frankų karalystėje pagarbą ir galią. 751 m. jo sūnus Pepinas Trumpasis tapo karaliumi ir oficialiai pradėjo Karolingų dinastiją.
Tautos karys: Alebardininkas
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau medienos.
- 10% pigesni raiteliai.
- Palankesnė prekybos sistema (pirkliai gabena 10% daugiau resursų, palankesnės vidinio turgaus mainų kainos, didesnis pasiūlymų limitas turguje).
Uždaryti
Germanai
Germanai (lot. germani) yra istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal Germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame Geležies amžiuje, vartojimą. Iš šios genčių grupės kilo šiaurės vakarų Europos tautų grupė, kuriai priklauso tokios tautos kaip danai, norvegai, olandai, flamandai, švedai, vokiečiai ir anglai. Migruodami germanai paplito po Europą vėlyvosios antikos laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais. Palei Romos sienas pradėjo dominuoti germanų kalbos (Austrija, Vokietija, Nyderlandai, Anglija), bet likusiose Romos provincijose germanai perėmė lotynų kalbos dialektus. Be to jie priėmė krikščionybę. Germanai daug nuveikė transformuojant Romos imperiją į Viduramžių Europą.
Tautos karys: Kryžiuočių riteris
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau geležies.
- 10% pigesni raiteliai.
- Palankesnė prekybos sistema (pirkliai gabena 10% daugiau resursų, palankesnės vidinio turgaus mainų kainos, didesnis pasiūlymų limitas turguje).
Uždaryti
Lenkai
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X a., o jos „aukso amžiumi“ laikomi XV-XVI amžiai, kai Lenkiją valdė Jogailaičių dinastija. Nuo 1569 m. Lenkija kartu su Lietuva sudarė konfederacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapo bajorų ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuo XVI a. pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai su Ukrainos kazokais, Turkija, Švedija, Rusija bei Brandenburgo valstybe. XVIII a. pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinti respublika pateko carinės Rusijos įtakon.
Tautos karys: Huskarlas
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau geležies.
- 10% pigesni pėstininkai.
- 10% didesnis sandėlis.
Uždaryti
Bizantiečiai
Bizantija, Bizantijos imperija – istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apibūdinti graikiškai kalbančią viduramžių Romos imperiją, kuri telkėsi apie sostinę Konstantinopolį. Ji taip pat vadinama Rytų Romos imperija, nors Bizantija dažniausiai taip vadinama kalbant apie laikus prieš Vakarų Romos imperijos žlugimą. Didžiąją savo istorijos dalį to meto Vakarų Europoje Bizantija buvo vadinama Graikų imperija, nes valstybėje dominavo graikų kalba, kultūra ir gyventojai[4]. Jos gyventojams valstybė buvo Romos imperija ar Romanija, o jos imperatoriai tęsė nenutrauktą Romos imperatorių įpėdinystę. Islamo pasaulyje Bizantija buvo vadinama روم (Rûm, romėnų žemė).Egzistuoja įvairių nuomonių, kada susikūrė ši valstybė, nes ji natūraliai susiformavo iš buvusios Romos imperijos rytinės dalies ir galutinę formą įgavo per gana ilgą laikotarpį nuo IV iki VII amžiaus. Taigi, imperijos susiformavimą galima sieti su keletu datų: 1. Nedidelė tyrinėtojų grupė Bizantijos imperijos pradžia laiko 293 m., kai imperatorius Diokletianas ir Maksimianas pirmą kartą padalino Romos imperiją į rytinę ir vakarinę. 2. Remiantis dinastiniu kriterijumi pirmuoju Bizantijos imperijos imperatoriumi laikomas Konstantinas Didysis (306 m.). Konstantinas padarė krikščionybę valstybine religija ir perkėlė sostinę iš Romos į Bizantijų. 3. Bizantijos imperijos pradžia galima laikyti ir Konstantinopolio įkūrimą buvusios graikų kolonijos Bizantijaus, kuris davė pavadinimą ir pačiai imperijai, vietoje. Šiuo atveju imperijos pradžia galima laikyti datą, kai Konstantinas Didysis įkūrė miestą (324 m.) arba sostinės perkėlimo į Konstantinopolį datą (330 m.) 4. Kai kurie tyrinėtojai Bizantijos imperijos pradžią sieja su politiniu Romos imperijos padalinimu po Teodosijaus Didžiojo mirties 395 m., kada vietoje vieno imperijos valdovo atsirado du lygiateisiai cezariai, valdantys dvi imperijos dalis – rytinę ir vakarinę. Šio padalinimo skirtumas nuo 293 m. padalinimo tame, kad po to nei vienas valdovas nevaldė abiejų imperijos dalių. Tokiu atveju pirmuoju Bizantijos imperatoriumi reikėtų laikyti Teodosijaus sūnų Arkadijų, valdžiusį 395-408 m. 5. Dalis tyrinėtojų Bizantijos imperijos pradžią sieja su Justiniano Didžiojo valdymu (527-565 m.). 6. Taip pat egzistuoja versija, pagal kurią apie Bizantijos imperiją galima pradėti kalbėti nuo imperatoriaus Heraklėjaus valdymo (610-641 m.), kuris vykdė gilias imperijos reformas (pvz., pakeitė lotynų kalbą graikų kalba, valdovas pradėtas vadinti graikišku Bazilėjaus titulu), kurios atitolino rytinę imperijos dalį nuo Romos tradicijos.
Tautos karys: Vienuolis
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau medienos.
- 10% pigesni šauliai.
- Palankesnė prekybos sistema (pirkliai gabena 10% daugiau resursų, palankesnės vidinio turgaus mainų kainos, didesnis pasiūlymų limitas turguje).
Uždaryti
Britai
Saksai buvo germanų genčių konfederacija. Jų palikuonys Šiaurės Vokietijoje laikomi vokiečiais, rytinėje Nyderlandų dalyje - olandais, o pietų Anglijoje - anglais. Seniausia žinoma jų apgyvendinta vieta yra Šiaurės Albingija, atitinkanti dabartinę Holšteino teritoriją. Saksai dalyvavo germanų gentims keliantis į Angliją V a. ir vėliau. Nežinoma kiek jų persikėlė iš žemyno, bet visų persikėlusių germanų skaičius yra 10 000-200 000[1]. Per pastaruosius du šimtmečius daugybė žemyno saksų įsikūrė įvairiose pasaulio dalyse, ypač Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Pietų Afrikoje ir net buvusioje Tarybų Sąjungoje, kur kai kurios bendruomenės išlaikė savo kultūrą ir kalbą, bet yra priskiriami vokiečiams ar olandams. Dėl Hanzos sąjungos tarptautinių prekybos kelių ir migracijos viduramžiais, saksai paveikė skandinavų ir baltų kalbą ir kultūrą. Senovės graikų geografas Klaudijus Ptolemėjus teigė, kad prieš mūsų erą saksai gyveno teritorijoje, kuri apima dabartinę šiaurės vakarų Vokietijos sritį su Jutlandijos pusiasalio pietine dalimi ir rytinių Nyderlandų dalimi. Susimaišius anglams ir saksams susiformavo Anglosaksai. Saksų pavadinimas kilo nuo Sax (kitaip Seax, Seaxe ar Hadseax), vienašmenio germaniško peilio. Karolio Didžiojo istorikas Einhardas juos laikė ypač karingais.
Tautos karys: Būgnininkas
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau aukso.
- 10% pigesnės karo mašinos.
- 10% didesnis sandėlis.
Uždaryti
Arabai
Etniniai arabai, Kachtano liaudis yra išeiviai iš Jemeno, susiskirstę į daugelį genčių ir šeimų, iš kurių labiausiai žinomos dvi gentys: a) chimjar, kurios žinomiausiomis šeimomis buvo zaid al-džumhur, kuda‘a, as-sakasik: b) kachlan, iš jų žinomiausios šeimos chamdan, anmar, tay, kinda, lahm, aus, chazradž ir Džafno palikuonys, buvę Šamo valdovais. Kažkada tai kachlano genties šeimos paliko Jemeną ir aosigyveno skirtingose Arabijos vietose. Daugiausiaa jų persikėlė tenai neužilgo iki Maribos užtvankos sugriuvimo, kuri buvo Jemene. Kai jų prekyba tapo nuostolinga dėl romėnų spaudimo ir jie nustatė savo kontrolę jūros ir prekybos keliuose, po romėnų Egipto ir Šamo užkariavimo. Nenuostabu, jog konkurencija tarp skirtingų kachlano ir chimjaro genčių šeimų privedė prie to, kad kachlano gentis pasitraukė, o chimjaro gentis liko Jemene. Persikėlėlius iš kachlano genties šeimų skaičių galima skirstyti į keturias grupes: Azd. Šių žmonių persikėlimą būtinu atlikti palaikė jų vadas Imran ibn Amr Muzaikib. Iš pradžių jie judėjo iš vienos vietos į kitą Jemeno ribose, siųsdami į priekį žvalgus, o paskui pajudėjo į šiaurę. Apie tai, kokias teritorijas jie užėmė po persikėlimo, galima pasakyti tik tiek: Saliaba ibn Amr paliko Azd šeimą ir pasuko į Chidžazo pusę (Chidžaz-kalnų grandinė, kuri tęsiasi link arabų pakrantės Raudonosios jūros) ir apsistojo tarp Saliabijos ir Zu Karu. Kai jo vaikai paaugo ir padėtis jų tapo stipresnė, jis pajudėjo į Medynos pusę, kur apsistojo galutinai. Šio Saliabo palikuonims priklauso Aus ir Chazradž gentys, kurių tėvu buvo Harisa ibn Saliaba. Haris ibn Amr, žinomas vardu Chuza‘a, kažkurį laiką klajojo po Chidžazą kartu su savo sūnumis, kol galų gale apsisitojo Mazr az-Zahrane, o paskui jie užkariavo Mekos teritoriją, kur ir apsistojo išvarę iš ten jos gyventojus priklausiančius džurchum genčiai. Imran ibn Amr apsistojo Omane kartu su savo sūnumis, kurių palikuonis vėliau pradėta vadinti azd oman, o kas liečia tokias gentis kaip nasr ibn al-azd, tai jos apsistojo Tichane ir gavo pavadinimą azd šanua. Džafna ibn Amr kartu su šeima iškeliavo į Šamo kraštus, ten ir apsistojo, padėję pamatus Gassanidų valdovų dinastijai. Gassanidai-arabų kunigaikščiai, buvę Bizantijos vasalais. Jų rezidencija buvo Džabyje (80 km į pietus nuo Damasko.) Gassanidai ir jų tarnautojai išpažino krikščionybę. Juos imta vadinti gassanidais nuo Gassan šaltinio pavadinimo Chidžaze, prie kurio jie pakeliui į Šamą buvo sustoję. Lahm ir Džuzam. Lahmidai-arabų kunigaikščiai, buvę sasanidų valdytojų Irane vasalai. Kaip ir gassanidai jie išpažino krikščionybę. Prie lahmidų priskiriamas Nasr ibn Rabyja, kuris buvo manaziro palikuonis-arabų valdytojai Chiroje-miestas prie Eufrato krantų, Irako pietuose, ten buvo lahmidų rezidencija. Banu Tay. Po azd šeimos išėjimo į šiaurę jie taip pat pajudėjo kelin ir apsistojo šalia dviejų kalnų, kurie ankščiau vadinosi Adža ir Salma, bet po to gavo Tay pavadinimą. Kinda. Ši šeima apsigyveno Bachreine, kuris randasi ant Persijos įlankos pakrantės, tačiau vėliau jie turėjo palikti šį rajoną ir apsistojo Chadramaute-pajūrio rajono pavadinimas, esantis Arabijos pusiasalio pietuose, kur sutiko tokį patį priėmimą, kaip ir Bachreine. Tad persikėlė į Nadždą ir pasiliko tenai. Nadžde jie nustatė stiprią savo valdžią, bet ilgai jiems jos išlaikyti nepavyko.
Tautos karys: Janičaras
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau maisto.
- 10% pigesni pėstininkai.
- Palankesnė prekybos sistema (pirkliai gabena 10% daugiau resursų, palankesnės vidinio turgaus mainų kainos, didesnis pasiūlymų limitas turguje).
Uždaryti
Lietuviai
Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1009 m. — Lietuva (lotyniška kilmininko forma Lituae, tad vardininkas turėjo būti Litua). XI a. žinios apie Lietuvą pasirodo ir Rusios metraščiuose. Juose Lietuva minima ir kaip Kijevo duoklininkė, tačiau istorikai abejoja ar duoklė mokėta reguliariai, ar tai tik rodo Kijevo Rusios pretenzijas į lietuvių žemes. Nuo XII a. lietuviai šaltiniuose jau minimi kaip rengiantys žygius į kaimynines šalis. Lietuvos teritorijos kitimas skirtingais laikmečiais Pirmuoju valdovu, suvienijusiu Lietuvą ir sukūrusiu Lietuvos valstybę laikomas didysis kunigaikštis Mindaugas. 1251 m., siekdamas sustiprinti savo valdžią ir nutraukti konfliktą su Livonija, Mindaugas apsikrikštijo ir karūnavosi 1253 m. liepos 6 d. Karūnacijos vieta nežinoma, šaltiniuose minima tik, kad buvo karūnuotas Lietuvoje, pagal tai kai kurie istorikai nusprendė, kad pastovios sostinės Mindaugas neturėjo. Vėliau, apie 1260 m., Mindaugas šios karūnos atsisakė ir sugrįžo prie savo protėvių tikėjimo. Lietuva ir Mindaugu 1258 m. patyrė sunkų išbandymą — valstybė buvo siaubta Burundajaus vadovautų mongolų-totorių žiemos žygio metu. 1263 m. Mindaugą nužudė sūnėnas Treniota. Mindaugas buvo pirmasis ir vienintelis krikščioniškasis karalius Lietuvos istorijoje, nes po jo mirties Lietuva grįžo į pagonybę ir karaliaus titulas buvo prarastas. Po Mindaugo nužudymo 1263 m., valstybėje kilo sumaištis, per kelerius metus nužudyti ar išvyti keturi valdovai. Tik 1269 m. atkurtas valstybės stabilumas, į valdžią atėjus Kernavės kunigaikščiui Traideniui. Rašto šaltiniuose teigiama, jog Traidenis atkeršijo už Mindaugo sūnaus Vaišelgos nužudymą, taigi tikėtina, jog Traidenis ir Mindaugas buvo susieti giminystės ryšiais.XIV a. Lietuvos valstybė žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Mongolų-totorių bei kryžiuočių antpuolių akivaizdoje prie Lietuvos, kurioje iškilo Vytenis, ieškodami išsigelbėjimo jungėsi Baltarusijos kunigaikščiai, mainais gavę autonomiją. Lietuvą labiausiai sustiprino Gediminaičių dinastija XIV-XV a. Kunigaikštis Gediminas gana žymiai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras). Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis Kęstutis. Lietuva į rytus plėtesi nuo pat valstybės susikūrimo. Tam palankias sąlygas sudarė tai, kad buvusi Kijevo Rusios teritorija buvo nusilpninta mongolų ir dalis susiskaldžiusi. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės Baltarusijos teritorija, dabartinės Ukraina ir Vakarų Rusija. Algirdo ir Vytauto valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą — pietuose jos sienos siekė net Juodąją jūrą. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o vėliau Lietuvos — Lenkijos valstybė reiškė pretenzijas į visas buvusios Kijevo Rusios žemes ir dėl Rusios vienijimo vaidmens XV-XVI a. konkuravo su Maskva. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. apsikrikštijo ir tapo Lenkijos karaliumi. Dar iki krikšto 1385 m. buvo pasirašyta Krėvos sutartis, kuri padėjo pagrindus Lietuvos ir Lenkijos unijai. 1387 m. Jogaila krikštijo lietuvius Vilniuje. Būtent šie metai laikomi oficialaus Lietuvos krikšto data, nes Mindaugui tikrai, o gal ir tariamai atsimetus nuo krikšto Lietuva vėl buvo laikyta pagoniška šalimi. Nors krikštas gerokai sustiprino Lietuvos tarptautinę padėtį, bet dar iki pat Žalgirio mūšio (1410 m. liepos 15 d.) Lietuvos valstybingumui visąlaik grėsė Kryžiuočių ir Livonijos (iki 1236 m. — Kalavijuočių) ordinų pretenzijos.
Tautos karys: Karvedys
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau maisto.
- 10% pigesni pėstininkai.
- 10% didesnis sandėlis.
Uždaryti
Rusai
Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo Kijevo Rusia, susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų žemes, tačiau XII a. suskilo į dalines kunigaikštystes. Susiformavo trys pagrindiniai centrai: Vladimiras, Volynė ir Novgorodas. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: Švedija, Livonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas Aleksandras Nevskis. XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo Maskvos kunigaikštystė. Ivanas IV Rūstusis (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė Kazanės ir Astrachanės chanatus bei retai gyvenamą Sibirą. Naująją Rusijos imperiją nuo 1613 m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš Maskvos į Sankt Peterburgą.
Tautos karys: Apgulties bokštas
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau medienos.
- 10% pigesnės karo mašinos.
- 10% didesnis sandėlis.
Uždaryti
Grįžti atgal
"Riterių karų" registracija 1
Pastaba: Žaidėjo vardas ir slaptažodis turi būti sudarytas iš bent jau 3 simbolių, o el. pašto adresas privalo būti veikiantis ir naudojamas.
Uždaryti
Užduok klausimą
Pastaba:
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk riteriai@draugas.lt.
Prisijunk
Registruotis"Didžiojo žaidimo" laimėtojai
Žaidimo akimirkos
Statistika
- Užsiregistravę žaidėjai: 474,935
- Vakar užsiregistravo: 151
- Šiandien užsiregistravo: 0
Geriausiai žaidimo kokybei užtikrinti rekomenduojame naudoti Firefox interneto naršyklę.
© 2005-2009 — XS Software. Visos teisės saugomos.
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk riteriai@draugas.lt.