Uždaryti
Arabų
Etniniai arabai, Kachtano liaudis yra išeiviai iš Jemeno, susiskirstę į daugelį genčių ir šeimų, iš kurių labiausiai žinomos dvi gentys:
a) chimjar, kurios žinomiausiomis šeimomis buvo zaid al-džumhur, kuda‘a, as-sakasik:
b) kachlan, iš jų žinomiausios šeimos chamdan, anmar, tay, kinda, lahm, aus, chazradž ir Džafno palikuonys, buvę Šamo valdovais.
Kažkada tai kachlano genties šeimos paliko Jemeną ir aosigyveno skirtingose Arabijos vietose.
Daugiausiaa jų persikėlė tenai neužilgo iki Maribos užtvankos sugriuvimo, kuri buvo Jemene. Kai jų prekyba tapo nuostolinga dėl romėnų spaudimo ir jie nustatė savo kontrolę jūros ir prekybos keliuose, po romėnų Egipto ir Šamo užkariavimo.
Nenuostabu, jog konkurencija tarp skirtingų kachlano ir chimjaro genčių šeimų privedė prie to, kad kachlano gentis pasitraukė, o chimjaro gentis liko Jemene.
Persikėlėlius iš kachlano genties šeimų skaičių galima skirstyti į keturias grupes:
Azd. Šių žmonių persikėlimą būtinu atlikti palaikė jų vadas Imran ibn Amr Muzaikib. Iš pradžių jie judėjo iš vienos vietos į kitą Jemeno ribose, siųsdami į priekį žvalgus, o paskui pajudėjo į šiaurę. Apie tai, kokias teritorijas jie užėmė po persikėlimo, galima pasakyti tik tiek: Saliaba ibn Amr paliko Azd šeimą ir pasuko į Chidžazo pusę (Chidžaz-kalnų grandinė, kuri tęsiasi link arabų pakrantės Raudonosios jūros) ir apsistojo tarp Saliabijos ir Zu Karu. Kai jo vaikai paaugo ir padėtis jų tapo stipresnė, jis pajudėjo į Medynos pusę, kur apsistojo galutinai. Šio Saliabo palikuonims priklauso Aus ir Chazradž gentys, kurių tėvu buvo Harisa ibn Saliaba.
Haris ibn Amr, žinomas vardu Chuza‘a, kažkurį laiką klajojo po Chidžazą kartu su savo sūnumis, kol galų gale apsisitojo Mazr az-Zahrane, o paskui jie užkariavo Mekos teritoriją, kur ir apsistojo išvarę iš ten jos gyventojus priklausiančius džurchum genčiai.
Imran ibn Amr apsistojo Omane kartu su savo sūnumis, kurių palikuonis vėliau pradėta vadinti azd oman, o kas liečia tokias gentis kaip nasr ibn al-azd, tai jos apsistojo Tichane ir gavo pavadinimą azd šanua.
Džafna ibn Amr kartu su šeima iškeliavo į Šamo kraštus, ten ir apsistojo, padėję pamatus Gassanidų valdovų dinastijai. Gassanidai-arabų kunigaikščiai, buvę Bizantijos vasalais. Jų rezidencija buvo Džabyje (80 km į pietus nuo Damasko.) Gassanidai ir jų tarnautojai išpažino krikščionybę. Juos imta vadinti gassanidais nuo Gassan šaltinio pavadinimo Chidžaze, prie kurio jie pakeliui į Šamą buvo sustoję.
Lahm ir Džuzam. Lahmidai-arabų kunigaikščiai, buvę sasanidų valdytojų Irane vasalai. Kaip ir gassanidai jie išpažino krikščionybę. Prie lahmidų priskiriamas Nasr ibn Rabyja, kuris buvo manaziro palikuonis-arabų valdytojai Chiroje-miestas prie Eufrato krantų, Irako pietuose, ten buvo lahmidų rezidencija.
Banu Tay. Po azd šeimos išėjimo į šiaurę jie taip pat pajudėjo kelin ir apsistojo šalia dviejų kalnų, kurie ankščiau vadinosi Adža ir Salma, bet po to gavo Tay pavadinimą.
Kinda. Ši šeima apsigyveno Bachreine, kuris randasi ant Persijos įlankos pakrantės, tačiau vėliau jie turėjo palikti šį rajoną ir apsistojo Chadramaute-pajūrio rajono pavadinimas, esantis Arabijos pusiasalio pietuose, kur sutiko tokį patį priėmimą, kaip ir Bachreine. Tad persikėlė į Nadždą ir pasiliko tenai. Nadžde jie nustatė stiprią savo valdžią, bet ilgai jiems jos išlaikyti nepavyko.
Tautos karys: Janičaras
Tautos ypatumai:
- Išgaunama 10% daugiau maisto.
- 10% pigesni pėstininkai.
- Palankesnė prekybos sistema (pirkliai gabena 10% daugiau resursų, palankesnės vidinio turgaus mainų kainos, didesnis pasiūlymų limitas turguje).
